BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Galia atbunda

Bėgant galima nubėgt toli, net į rojų. Bet į jį patenka, tie kurie ĮVEIKĖ, kurie ĮVEIKS, kurie NEPASIDUOS. Tai palaimos vieta, į kurią kelias atviras visiems. Tai iššūkis. Tai tikslas. Tai jėga. Tai amžinybė. Tai - Babilonas. Babilono Reindžeriai - pasiruoškim.

Babilono Reindžerių epopėja prasideda.

Rodyk draugams

Maratonas

Maratonas

…. Prieš 2,5 metų:

Pradedam bėgti. Pirmieji 5 km, ir juos įveikus nuostaba, kiek daug nubėgau. Sunki pradžia, bet kartu ir nauji potyriai, teikiami bėgimo. Užgimstantys planai bėgti su kitais, prieš kitus. Ir pagrindinis tikslas – įveikti maratoną.

Prieš 2 metus:

Pirmasis startas. Vilniaus maratonas, tikslas- pusmaratonis. Vienas iš geriausių ir įsimintiniausių bėgimų. Ir todėl, kad pirmas, todėl, kad jo labai laukiau, todėl, kad oras buvo puikus, todėl, kad išbėgau tokiu laiku, kurio taip ir nepagerinau per kitus bėgimus, ir dar todėl, kad su manim bėgo minia tokių kaip aš – puikiai nusiteikusių, nerimastingai laukiančių starto ir norinčių įveikti, pasiekti, nugalėti, atsipalaiduoti, džiaugtis.

Prieš 1,5 metų:

Du įsimintini ir kontrastingi startai. Pirmasis – Druskininkų pusmaratonis- sunkiausias bėgimas. Nevykęs startas, neatsilaikymas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, tačiau jėgų radimas bent garbingai įveikti trasą. Ir po poros savaičių pirmasis Nike 10 km bėgimas - puikios emocijos įveikus trasą, laikas, viršijęs lūkesčius ir gryžęs pasitikėjimas savo jėgom.

Prieš 1 metus:

Pusantrų metų patirtis bėgant. To pakanka, kad iškart po pusmaratonio nuspręsčiau registruotis į kitų metų Vilniaus maratoną.

Prieš 2 mėnesius:

Vienareikšmiškai- pats smagiausias bėgimo renginys. Suburta „Blogiečių“ komanda su bėgančiais visais įmanomais, prabėgamais ir nelabai, keliais ir svarbiausia, visa tai spalvingai, šmaikščiai, nuoširdžiai aprašančiais. Kartu įveikta 100 km.

Prieš 1,5 mėnesio:

Paskutinės vasaros varžybos – Melnragės maratonas. Džiaugsmas įveikus 14 km ir pagarba bėgantiems maratoną, kuriems teko kovoti, priešingai nei su besideginuisiais kopose, su karšta pajūrio saule. Vasarą bėgimo batelių daugiau nebeapsiaviau.

Prieš 1,5 savaitės:

Pirmasis prasibėgimas besiruošiant maratonui po mėnesio nebėgiojimo – vos išspausti 8 km ir mintys persiregistruot į geriausiu atveju, pusmaratonį. Bet tos minties atsisakiau, kai pamačiau, kad pagal taisykles pavėlavau tą padaryt.

Prieš 5 dienas:

Generalinė repeticija. Nelengvai įveikti 25 km. Apie dar +17 nedrąsu ir pagalvot. Likusias dienas akcentuoju nebe fizinį pasiruošimą, bet nusiteikimą. Nors viskas atrodo labai miglotai.

Maratono diena:

Nematytas vienoj vietoj bėgimo entuziastų skaičius. Visur tvyraujanti džiaugsminga nuotaika. Besišypsantys žiūrovai ir palaikymos komandos.

Startas. Puikus oras, gera trasa ir protingas tempas be didelių sunkumų padeda įveikti pirmą ratą. Dižiausi išbandymai 26-38 kilometrai. Labai sunku. Kojose atrodo peiliai išdygo. Bet sustoti nesinori, žinau, bus dar sunkiau. Tačiau ties maždaug 38 km kažkas atsitinka (motyvacijos pridėjo ir 4h vedlio paskatinimas nepasiduot), iš kojų dingsta skausmas, užplūsta energijos kiekis. Paskutiniai 3 kilometrai buvo tokie puikūs, kad geresnių ir norėt nereikia. Tas jausmas, kad žinai jog tuoj kirsi finišą… O po bėgimo, taip, paeit gal ir sunku buvo. Bet įveikus Maratoną, kas čia vis dėlto sunkaus ir begali būti?

Ir galiausiai…

Būtina padėkot organizatoriams, puikiai nusiteikusiems savanoriams, linksmiems žiūrovams ir tai dešimtūkstantinei miniai, drebinusiai Vilniaus tiltus ir gatves. Ir žinoma ačiū Blogiečiams, su kuriais pasisveikinimas prieš startą ar net bėgimo metu dar labiau paskatina.

Esu labai patenkintas, ką man davė bėgimas per pastaruosiu pusantrų metų. Tikiu, kad dar ne vieną teigiamą emociją teks patirt. Bėgimo knygos neverčiu. Sportbačiai visad paruošti. Bet kolkas tą simbolinį puslapį užverčiu. Džiaugiuosi, kas skaitėt, dar labiau džiaugiuosi, jei atradot bėgimo džiaugsmą. Sėkmės visiems ir iki!

Mantas
`

Rodyk draugams

Vasara atėjo ir prasidėjo…

Oho, net 9 mėnesiai praėjo nuo paskutinio įrašo! Na bent nebėgiojimo pertrauka mažesnė – kokiu pora mėnesių… Jo, nebėgiojau daugiau kai pusę metų – kaip sustojau po Vilniaus pusmaratonio rugsėjį, tai judėt pradėt balandžio pabaigoj. Ilgos atostogos :D. Gerbiu ir žaviuosi tais, kurie bėgioja per šalčius ir sniegus. Ira š gal kada toks būsiu.

Atsigaut buvo sunkoka. Pirmose treniruotėse vargdavau net su 5 km. Vėl tos mintys – ar tikrai galiu bėgti? :D Na, bet tam tikra patirtis neleido tokiom mintims ilgai mirguliuoti. Aš žinau, aš galiu, dar kilometrą, ir dar vieną. Nieko iškart negausi.

Per dvi savaites lyg ir pasiruošiau pirmam metų startui – Trakų pusmaratoniui. Aišku, tokios rungties dar tikrai nebūčiau įveikęs, todėl rinkausi 10,5 km. Nors laikas ir labai vidutinis (apie 46 min), bet iš renginio labai geros emocijos, trasa įdomi, nemažai dalyvių, ir šiaip faina, net nereikia klausti dėl ko, vieta bėgimui.

Dar po dviejų savaičių numatytas renginys – Nike pusmaratonis. Pernai Nike bėgimas man ko gero buvo pats geriausias, daugeliu aspektų, renginys. Todėl labai laukiau ir šiemet. Kažkiek bijojau, kad nepasieksiu tinkamos formos 21 km bėgimui, bet prie starto linijos stovėjau jau tvirtai tikėdamas kad pavyks. Ir pats bėgimas klostėsi sėkmingai, po dviejų ratų laikiau labai gerą tempą, atrodė kad net savo pusmaratonio rekordą pasieksiu. Bet, įpusėjus 3 ratui, jėgos pradėjo sparčiau sekt, saulė vis kaitino, finišavau be rekordų.

Taigi, galima sakyt forma atgauta. Pradedam ruoštis rimtai :)

Rodyk draugams

Džiaugsmas, nuostaba, stiprybė

Visus metus labai lauktas IX-asis tarptautinis maratonas įvyko. Tam tikra prasme jis daugeliui vyks dar bent mėnesį- emocijos, patirtos tokioj šventėj išlieka ilgam. Kas gali man pasa kyt, kas čia atsitiko, jei pernai dalyvių buvo virš 2000, o šiemet šovė viršun daugiau nei dvigubai!? Net organizatoriams tai buvo tikras iššūkis, bet kiek suprantu jie iššūkių nebijo, atidarydami registraciją jau iškart po kątik pasibaigusio pastarojo bėgimo. Tikiuosi jubiliejiniam X-ajam Vilniaus maratonui pavyks surinkti 10 tūkst. bėgikų, nepriekaištingai suorganizuoti gimtadienį ir puikiai jį atšvęsti.

Bet neskubėkim ir pasidžiaukim tuo, kas vis dar teikia gyvas emocijas. Labiausiai man patiko žiūrovų palaikymas, pirmą kart tiek jų mačiau, pro tas vietas, kur jie aktyviai palaikė, bėgimas buvo nerealus – dingdavo visas nuovargis, atsirasdavo jėgų toliau bėgt ir šiaip, toks geras jausmas apimdavo, sunku apsakyt. Už tai galima tik nuoširdžiai padėkot, kas bėgioja, sportuoja, kad ir mėgėjiškai, puikiai supranta, ką toks palaikymas suteikia :) Ačiū.

Trasa buvo labai įdomi. Daug kam įsiminė tas Subačiaus kalniukas :D Vienas dalyvių jį pavadino kalnu – šlykštuku. Bet man jis patiko. Na tiksliau patiko, kas buvo už jo – ilga ilga nuokalnė, kuri buvo stipri motyvacija, kuo greičiau užbėgt į viršų. Joje pavykdavo atgaut ir sekundes, sugaištas kylant ir dar pakankamai pailsėti leidžiantis. Sunkiausia atkarpa vis dėl to įvardinčiau atkarpą palei Nerį, Upės gatve berods. Antrame rate buvo stiprus priešpriešis vėjas, čia bėgau turbūt dvigubai lėčiau nei į didijį kalną. Bet tegu jis papučia kur tik nori, aš jį vistiek įveikiau :D

Beja, kiek paskaičiau internete atsiliepimų, buvo tam tikra dalis niurzglių, kuriems tas maratonas trukdė grįžt namo, paeit ten 100 metrų ir tt. Na, iš dalies juos suprantu ir pykt ant jų nėra ko. Galbūt galima būt pamėgint šitą problemą spręsti taip: kažkurią metų dieną yra minima diena be automobilio. Tačiau, dažniausiai jos visiškai nepasiteisina- taip iš oro sakyt, kad šiandien nevažiuokit su automobiliais, nelabai ką suviliosi. Reikia kažkokio pavyzdžio, kad didelį atstumą galima įveikt ir be mašinų. Tokia diena galėtų būt, kad ir Vilniaus maratonas ar velomaratonas. Manau, tokiu atveju bent vienai dienai, bent vienam mieste pavyktų bent minimaliai įgyvendinti tokios dienos idėją. Ir nepatenkintų užtvertomis gatvėmis ir pulku bėgikų žmonių turbūt būtų nedaug- taigi diena be automobilio.

Man šis bėgimas, gal kiek apmaudu, bet nebuvo rekordinis. 1h 32min 9s – kažkaip nepavyksta progresuoti, galbūt reikės pradėti bėgioti pagal kokią nors programėlę. Bet džiaugiuos ir tokiu rezultatu. Lygiai prieš metus parodyto rezultato niekaip nepavyksta pramušti, per greit tąkart būsiu prabėgęs :D

Dar kart ačiū visiems dalyviams, žiūrovams, organizatoriams, rėmėjams, savanoriams, tegu bėgimas mus vienija ir toliau.

Šiemet tikiuosi startuot dar bent viename ar dvejuose bėgimuose. Ir sėkmės visiems, kurie dar tęsia savo bėgimo sezonus :)

Rodyk draugams

+30

Melnragė, Melnragė

Šeštadienį (07 28) vykęs Melnragės maratonas, sutraukė nors ir nedidelį, bet labai ištvermingą bėgikų būrelį. Trasa driekėsi gražiu, lygiu, be įkalnių ir nuokalnių dviračių taku, jungiančiu I-ąją ir II Melnragę. 25 bėgikai ( tarp kurių ir aš) įveikė 14 km ir 11 bėgikų – pilną maratoną.

Prieš startą gerai nuteikė Melnragės himnas. Jo atlikėjas pajuokavo palygindamas šį maratoną su Bostono- ir ten ir čia temperatūra siekė +30oC. Po apšilimo jau šlapias buvau. :D

Nors toks karštis kai kuriems bėgikams atrodė menka kliūtis. Legendinis Lietuvos bėgikas Piotras Silkinas apšilimui turbūt pusę būsimos distancijos nubėgo. Prizininkų rezultatai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, mano akimis žiūrint, nekuklūs – maratono laimėtojo laikas 2:33:20, 14 km- 54:31. Svečias iš Estijos, beje puikiai kalbantis lietuviškai, intensyviau bėgiojantis kaip ir aš kiek daugiau nei metus- įvykdė savo tikslą su kaupu finišuoti 14 km bėgime greičiau nei per vieną valandą - 58:15 min.

Savo laiką vertinu neblogai – 1:02:22, ypač turint galvoje, kad per žioplumą praradau apie minutę, o gal daugiau. Paskutiniame posūkyje, likus keliems šimtams metrų iki finišo, pražiopsojau trasą žyminčią juostą ir sėkmingai nubėgau tiesiai tolyn.Kad kažkas netaip supratau, kai jau bėgau tarp važinėjančių mašinų. Apsisukau, bėgau atgal ieškodamas teisingo kelio. Įdomu, tik ką pamanė bėgikas, prieš kurio nosį iš kažkur įlindau atgal trasą.

Tai tiek žinių. Rugsėjo 9-oji artėja :)

Rodyk draugams

Bėgimas auga

http://arturasz.lt/

Prabėgo jau beveik trys savaitės nuo visų puikiai įvertinto „Nike“ bėgimo. Tačiau nemanau, kad vėluoju su įrašu tokios šventės nenusipelno būti užmirštos po vienos ar dviejų dienų, ir tikiu, kad didžioji dalis dalyvių neužmirš dar ilgai.

„Nike“ bėgimo organizavimo įvertinimas

Internetinė svetainė: 10/10 (gražu, patogu, originalu);

Trasa: 10/10 (Vingio parkas kitokiu balu ir negali būti vertinamas);

Oras: 10/10 (Vingio parke nebūna blogo oro);

Tvirti dalyviai: 10/10 (jų buvo DAUG, jie buvo greiti, jie buvo manęs pralenkti*) ;

Linksmi renginio vedėjai: 10/10 (man patinka Vlada ;D );

Šaunūs savanoriai: 10/10 (ačiū jiems už pagalbą ir palaikymą);

Kieti didžėjai: 10/10 (muzika trasoje gerai, gera muzika – puiku);

Fotosesija: 10/10 (tikrai gera mintis);

„Neptūnas“ atgavino jėgas po bėgimo: 10/10 (sakau atvirai – išgėriau ir jaučiau kad galėjau mažiausiai dar dešimtį kilometrų nuskuost).

*nevisai tiesa, bet svarbu susirimavo :D

Galima būtų vertinti ir daugiau aspektų, tačiau tendencija aiški – organizavimas puikus.

Bėgimas auga. Ir tokių švenčių dėka toliau sėkmingai auks.

Puikiai vertinu ir savo pasirodymą – 41:42 (tik gaila, kad nepavyko viena sekunde greičiau, būtų laikas gražiai prie mano 410 numerio derinęsis).

Šiemet, ko gero, beliko vienas ir pagrindinis šių metų iššūkis – Vilniaus pusmaratonis rudenį. Reiktų jau pradėt jam ruoštis. Pradėkit ir jūs, susitiksim trasoje ;)

Mantas

Rodyk draugams

Psichologiniai lūžiai

Pagaliau įvyko nuo rugsėjo lauktas Druskininkų pusmaratonis. Nenusivyliau. Nors, tiesą sakant, trasą įsivaizdavau kitaip. Ją labai norisi lyginti su prieš dvi savaites sėkminagai įveikta – I- ojo Vilniaus pusmaratonio trasa, kuri buvo nusidriekusi lygiu, maloniu, lygiu taku . Lyginant su Druskininkų trasa – kontrastas. Tačiau neturiu teisės jos peikti - esu tik pradedantysis mėgėjas, dar mažai jutęs trasų įvairovę, tik trečias mano įveiktas pusmaratonis. Tuo labiau, kad trasa iš esmės driekėsi, pritariu organizatoriams, vaizdingomis vietomis.

Kaip ir spėjau dienelė buvo tikrai karšta (jei neapsigavau, apie pusę dešimtos eidamas miestu kažkur užmačiau kad termometro stulpelis pakilęs iki 17oC). Tada džiaugiausi, norėjosi patikrint savo ištvermę kai iš tikrųjų šilta. Vėliau galvojau visai kitaip. Taip pat galvojau, kad vėjas labai trukdo bėgimui. Šiuo atveju teko vėlgi visiškai pakeisti nuomonę.

Likus 3 valandoms iki pusmaratonio pradžios, kaip spėju padariau didelę klaidą – išgėriau 0,5 l stiprios kavos (kažkur internete skaičiau, kad prieš bėgimus bėgikai geria kavą). Šeip mėgstu kavą ir dažnai ją geriu, bet man ji nesuveikė – veikiau priešingai – likus pusvalandžiui iki kelionės pabaigos vos galėjau iškentėt (kaip žinia kava pasižymi savybe šalinti vandenį iš organizmo), stotelėse kažkaip nepatogu buvo prašyt vairuotojo pusę minutės išlipti - tiksliau nepatogu būtų buvę prieš priekyje sėdinčius vyresnio amžiaus bėgikus. Didžioji jėgų dalis sunaudota dar neprasidėjus bėgimui.

Na bet nutinka kaip nutinka. Tokia patirtis bus naudinga ateičiai. O dabar apie patį bėgimą.

Patiko tai, kad buvo „suorganizuoti“ vedliai, ačiū jiems, su 1h 30 min ir 1h 45min. Pirmojo vedlio paslauga naudojausi ir aš. Maždaug iki 5-ojo kilometro. Gaila, bet tada supratau, kad šis bėgimas nebus toks kaip buvę bėgimai ar treniruotės. Pradėjau mąstyti ties kuriuo kilometru sustosiu. Iš pradžių nusitaikiau į 10 km atžymą, bet didelėmis pastangomis pasiekiau 14 km (nesinorėjo stoti ties 13 km, nors ir neprietaringas, bet vis dėlto). Jaučiausi visiškai fiziškai išsekęs, nors čia ne pats baisiausias dalykas, kartais treniruotėse ne tiek nusivarydavau nuo kojų. Blogiausia, kad įvyko tai, kuo mažiausiai tikėjausi – palūžau psichologiškai. Tai baisiausia. Tada sukosi mintys išvis apie pasitraukimą iš varžybų, arba jos įveikimą ją tik einant ir nebesuspėjant į fiksuojamojo laiko ribą (3 valandos jei neklystu). Na bet mintys mintimis, savigarbos dar šiek tiek užsiliko. Išvis dar teko padaryt 5 ar 6 sustojimus, bet galų gale įveikiau. Ir šitoj vietoj noriu pasigirt – niekad nesu taip greit bėgęs paskutinių 200 – 300 metrų kaip bėgau šiandien. Į tuos paskutinisu metrus matyt sudėjau visą pyktį dėl visą dieną lydėjusių didesnių ar mažesnių nesėkmių. Ir galų gale galima pasakyti – bėgimas pavyko. Rezulatų šiandien, matyt, nepavyks sulaukti, nieko tokio visi norim pasidžiaugt tokiu Mėnesėliu, kurį tik kartą per 100 metų gali pamatyt, bet maždaug įsivaizduoju - apie 1h 40-42 min. Netragiška, bet girtis nėra kuo. Tačiau šio Druskininkų pusmaratonio įveikimas suteikė džiaugsmo ir šįkart viena ar kita minutė nebuvo svarbi.

Ačiū organizatoriams, savanoriams, rėmėjams ir žinoma visiems dalyvavusiems bei prisidėjusiems prie gražios šventės kūrimo ir tęsimo, sėkmės ir sekančiuose renginiuose.

P. S. Atsiprašau už galbūt įmantrius įrašų pavadinimus ir gan paprastą literatūriniu kontekstu dėstymą.

P. S. S. Peržiūrėjau keletą populiariausių interneto naujienų portalų – iš jų nei vienam neužsiminta apie šiandien vykusį bėgimą. Baisu. Suprantu, kad šiandien šventė, bet apie tokį dalyką, kuris sutraukia ne tik lietuvius bet ir žmones iš kitų Europos valstybių, tikrai buvo galima atrasti vietos tarp sveikinimų Motinos dienos proga ir Žalgrio pergalės pirmose LKL finalo varžybose … Rytoj, beabejo, pasitaisys.

Bėgam ir ruošiamės kitiems iššūkiams :)

Mantas

Rodyk draugams

Prastai treniruotas kūnas, gerai treniruota valia

delfi.lt

delfi.lt

I-asis Vilniaus pusmaratonis įvyko ir, manau, pavyko. Pradedant puikia organazitarių intuicija išrenkat datą, kuri davė vieną gražiausių pavasario dienų ir puikias sąlygas bėgimui, baigiant gražaus dizaino atminimo medaliais. Verti padėkos ir savanoriai, kurie neleido pasiklysti trasoje ir tiesė ranką su jėgų teikiančiu vandeniu, o paskui ir medaliuką ant kaklo užkabino.

Pavyko ir man. Gal ir ne taip kaip norėjau prieš porą mėnesių, bet geriau negu galvojau kaip bus prieš dvi savaites (esmė – labai mažas treniruočių skaičius). Bet šiaip džiaugiuosi: 01:31:46. Savo pernykščio rezultato nepagerinau, tačiau labai džiaugiuosi ir šiuo pasiekimu. Laikas galėjo būt keliomis minutėmis prastenis, nes nuo maždaug 18 kilometro organizmas pradėjo duot atpildą už prieš tai padarytas klaidas (įjungta aukščiausia pavara ties 10 km)- beveik netekau jėgų, kas įdomiausia- kažkaip keistai šalta pradėjo darytis. Na bet kaip kartais sakau – turiu prastai treniruotą kūną ir gerai treniruotą valią- jos pastangos man ir padėjo be sustojimų sėkmingai pasiekti finišą.

Po dviejų savaičių laukia kitas iššūkis – Druskininkų pusmaratonis. Neabejoju, kad turėsim dar vieną puikią, karštą ir energingą pavasario dieną. :)

Rodyk draugams

2-asis įrašas. Kaip aš pradėjau bėgti.

2012 03 21

Iki pirmojo Vilniaus pusmaratonio liko lygiai mėnuo. Šia proga privalau pasinaudoti ir šį bei tą čia parašyti, nes pirmame įrašėlyje sakiau, kad greit pasirodysiu, na greit neišėjo, bet turbūt nelabai ir svarbu, nes kolkas neatrodo, kad būtų didelis susidomėjimas mano blogu :D. Tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių nusprendžiau papublikuoti savo mintis, kilo iš didelio domėjimosi bėgimu ir siekimu, kad kuo daugiau žmonių juo pradėtų domėtis. Jei bent vienas žmogus, paveiktas mano blogo nuspręs tą daryti – galima sakyti – šioks toks tikslas pasiektas. Kita priežastis – manau internetinėj erdvėj įdomiau užsirašinėti kaip sekasi treniruotis, varžytis trasoje ir tokiu atveju galbūt sulaukti patarimų iš kitų čia užklydusių bėgimo mėgėjų, kurie man, dar bėgimo kūdikiui labai praverstų.

Kaip ir minėjau, pernai, maždaug tokiu pat metu pradėjau bėgioti. Pradėjau su ta mintim, kad rudenį bėgsiu maratoną. Internete susiradau bėgimo programėlę pradedančiąjam, dar lervos stadijos bėgikui, ir pradėjau treniruotes, kurios ant popieriaus atrodė 10x lengviau nei realizuojant jas Panere, po žiemos kiek sumedėjusiom kojom. Gal po trečios treniruotės nusprendžiau- maratonui kolkas per anksti, nes tada ir 20 kilometrų pasirodė tolimas horizontas.

Pradžia buvo labai sunki. Vis galvodavau ar aš tikrai galiu bėgti, nes įveikti numatytus kilometrus buvo labai sunku. Tiesa, tai lėmė ir pasirinktas tų kilometrų skaičius – nusprendžiau iškart pradėti nuo 5 km. Kaip lervos stadijos bėgikui visai neblogai – pagalvojau. Iš pradžių kankinausi. Tada po kelių treniruočių padidinau iki 8 km, dar po poros- iki 12 km, taip po truputį suprasdamas, kad vis dėl to bėgti galiu. Tik gaila, kad tada beveik po trijų savaičių gan intensyvių pirmųjų treniruočių nebeatlaikė blauzdos – jas taip pradėjo skaudėti, kad net nebegalėjau net apšilimo traselės prabėgt. Padariau mėnesio pertrauką, per kurią skausmai lyg ir praėjo.

Tada sekė maždaug 2 savaičių treniruotės 8-12 km nuotoliai. Toliau – pavasario sesija, kuri sutelkė visą dėmesį ir bėgimui skyriau keletą pavienių treniruočių. Rimtas treniruotes, dėl tam tikrų priežasčių, atnaujinau tik rugpjūčio antrąją savaitę. Iš pradžių reikėjo vėl atsigauti- pirmąją savaitę bėgau 5-8 km. Iki pusmaratonio liko mėnuo. Reikėjo skubėti. Antrąją savaitę pradėjau su 12 km. Džiaugiausi ir stebėjausi, kad pavyko įveikti, po treniruotės buvo sunku paeiti – skaudėjo visus kojų raumenis. Po dienos poilsio sekė 17 km. Dvi dienos poilsio, nes nusprendžiau pasidaryti pusmaratonio repeticiją. Pavyko dar geriau - nubėgau virš 24 km. Po šio bėgimo vos paršliaužiau namo, bet nuotaika buvo tikrai neprasta. Ir taip visas laikas iki pusmaratonio varžybų – 24 km nebepakartojau, tačiau treniruotės buvo intensyvios ir svarbiausia - produktyvios.

2011 m. Rugsėjo 11 d. Gražus rytas ir super idealus oras bėgimui – nepamenu kiek laipsnių termometras rodė, bet nebuvo šalta, nei karšta, oras buvo gaivus, gal kiek vėsokas, saulė slėpėsi už linksmų, nepaniurusių debesų. Geresnio oro bėgimui net įsisvaizduo neįmanoma.

Na bet daug viską matė patys dalyviai, o kiti galėjo per TV pažiūrėt, todėl nebesismulkinsiu pasakodamas apie dalyvių skaičių, trasos ypatumus, įvairias šventines akcijas, linksmybes ir t.t., kurias paruošė VIII Vilniaus maratono organizatoriai. Tik trumpai įvertinsiu darbą: 10/10, likau nudžiugintas šia sporto švente visais atžvilgiais: dalyvių skaičiumi, organizavimu, trasa, gera nuotaika, savanoriais, kurie puikiai palaikė bėgikus. Šaunu. Ir dar, kuo ypatingai džiaugiausi – savo pasiektu rezultatu – 1.30.48, nors tikslas prieš bėgimą buvo gerokai žemesnis – planavau bent 15 minučių pasivėlinti. Bet kadangi, tądien pavyko puikiai nusiteikti, bėgti sekės labai gerai, tempas kaip niekad geras ir jėgų netrūko- tai o ko miegoti?! Tik ir vėl kiek tai gaila – po finišo ėjau šlubuodamas. Dešinioj kojos šlauny ar raumenį ar kokią sausgyslę pasitempiau – tiksliai nežinau, bet normaliai bėgti nebepajėgiau apie du mėnesius. Gal ir gerai. Pomėgis bėgimui dar labiau suliepsnojo.

Sėkmės bėgantiems ir valios begalvojantiems ar bėgti :)

Mantas

Rodyk draugams

Startas. Bėgam link tikslo!

2012 03 05

“Neik ten, kur veda kelias, verčiau eik ten, kur jo nėra ir palik savo pėdsakus” - sakė R. W. Emerson. Viena mėgstamiausių mano frazių. Labai panašu į S. Jobs‘o „ Think different” („Mąstyk kitaip”). Abi įkvepia. Abi sako būti, originaliam, kūrybiškam, drąsiam, ryžtingam, nuolat būti ieškojimų ir atradimų kelyje, užsibrėžti tikslą ir jo siekti. Tai savybės, kurios skatina veikti, eiti į priekį, galų gale užsiimti kažkuo prasmingu, išliekančiu. Belieka pasakyt- „Pirmyn”!

Aš taip sau sakau gan dažnai. Tik vienos veiklos, užsiėmimai kartais sustoja, ilgesniam ar trumpesniam laikui (apie tai galbūt kituose bloguose), o be kai kurių sunkiai begali įsivaizduoti savo gyvenimo. Nuo šiandien pradedu savo blogą, kuriame didžiausią dėmesį skirsiu sportui, o ypač - kasmet Lietuvoje vis labiau populiarėjančiam bėgimui.

Bėgimu rimčiau susidomėjau beveik lygiai prieš metus (įtakos turėjo 20-tas ateinantis gimtadienis ir noras toookio jubiliejaus proga pradėti kažką įdomaus ir prasmingo). Išsikėliau tikslą- sudalyvauti Vilniaus maratone. Kolkas pasakysiu tiek - buvo puiku: tiek pats organizavimas, tiek varžybos, varžovai, oras, nuotaika, o labiausiai nudžiugino asmeninis rezultatas! Čia, pirmojo įrašo proga nenorėdamas labai išsiplėsti ir sustosiu. Kitame įraše papasakosiu kas aš, kodėl nusprendžiau rašyti ir kaip sekėsi minėtasis bėgimas.
Iki greito kito karto! :)
Mantas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rodyk draugams